šešiolka

šešiól'ka num. card. su gen. (1) Klt žr. šešiolika: Būdavo vis daug – keturiol'ka, penkiol'ka, šešiól'ka vaikų LKT281(Vp). Šešiól'ka viščiokų išsėdėjo Nmč. Nuo šešiól'kos metų pastiprės [sergantis vaikas] Ad.